„PAVASARIS 2019”
Baltijos šalių tarptautinė šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2019” yra tęstinis projektas, rengiamas jau 13-ą kartą. Vilniuje paroda pristatoma  pirma kartą. Nuo 2015 m. paroda „Pavasaris” tapo konkursine.
„Pavasaris” – vienintelė ilgametė tarptautinė keramikos paroda Lietuvoje, jungianti  Baltijos šalis. Parodos pavadinimas „Pavasaris” nubrėžia paralelę tarp naujo etapo pradžios gamtoje ir dailininko kūryboje, yra suprantamas giminingoms lietuvių ir letvių tautoms. Nuo 2007 metų  parodoje „Pavasaris” dalyvavo žinomi autoriai iš Turkijos, Anglijos, JAV, Švedijos, Liuksemburgo, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Italijos ir Rusijos.
Apžvelgant praėjusį laiko tarpsnį, matome Lietuvos šiuolaikinės meno keramikos renesansą ir nemažą skaičių jaunų menininkų, išaugusių „Pavasario” parodose ir įsijungusių į profesionalių keramikų gretas. „Pavasario” keramikos parodos tampa tarsi kalvė naujiems LDS nariams. Projektas jau yra tapęs žinomu specializuotu tarptautiniu renginiu. Parodos rengėjai vertina kiekvieno autoriaus asmeninę kūrybos tematiką, o individualumas mene – svarbiausia. Ne veltui Michelangelo Buonaroti (1475–1564) dažniausiai minimas kaip pirmas renesanso menininkas, kuris atskiria savo kūrybinę veiklą nuo aplinkinių reikalavimų, salygų.
Šiomis parodomis siekiama pristatyti naujausias keramikos meno tendencijas bei teoriškai įvertinti šios dailės srities padėtį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, pritraukti jaunus keramikus, suteikiant jiems galimybę atrankos būdu dalyvauti parodoje.
2007 metais renginį pirmą kartą Kaune organizavo projekto vadovė keramikė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins. Parodos kuratorius Juris Bergins yra Tarptautinės Keramikos akademijos narys ( IAC, Ženeva ). Abu parodos rengėjai yra tarptautinių konkursų prizininkai. Pastovūs parodų „Pavasaris” dalyviai Valdas Kurklietis, Eglė Einikitė-Narkevičienė ir Rūta Šipalitė gavo apdovanojimus užsienio konkursinėse parodose.
Kiekvienam renginiui paruošiami išsamūs straipsniai spaudoje bei reportažai Lietuvos TV kultūros laidose. Nuoseklūs parodų menotyriniai pristatymai ir aptarimai tarptautiniuose leidiniuose sustiprina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių keramikos įvaizdį pasaulyje. Visas šias parodas lydi puikios poligrafijos katalogai, tapę informatiyviais šiuolaikinės keramikos leidiniais.                              
Paroda atidaroma Šv. Jono Gatvės Galerijoje kovo 20 dieną,  18 val. ir veiks iki balandžio 9 d.

Bienalės, kurios tradiciškai rengiamos LDS Arkos dailės galerijoje, yra didžiausios Lietuvos autorių konkursinės profesionalaus keramikos meno parodos, kurias formuoja kiekvieną kartą vis naujai sudaroma kūrinių atrankos komisija. Jų darbe dalyvavo ir žinomos menotyrininkės Rita Mikučionytė, Danutė Zovienė, Jolanta Lebednykienė, Aurelija Seilienė,  Raimonda Simanaitienė.
Ekspozicijoje- 9 dailininkų kūriniai. Jų stilistiką iš dalies padiktavo ir kiekvienai iš bienalių kuratoriaus pasiūlytos temos, tarp kurių būta net kvietimų sukurti peizažo įkvėptus darbus.
Ekspozicijos formuojamos, atsižvelgiant į kūrinių meninį įtaigumą, įsimenantį pasiūlytos temos atskleidimą, profesionalų naudojamų keramikos medžiagų, technologijų atskleidimą.
Išskirtinis šių parodų bruožas- Vilniaus dailės akademijos Vilniaus ir Kauno keramikos katedrų baigiamųjų kursų studentų: bakalaurų ir magistrų, kūrinių paroda. Taip norima nutiesti tiltą tarp vyresnės ir jaunosios keramikų kartos, pajusti pasaulėvaizdžių, plastikos, technikų ir technologijų kitimą.
Šių dienų keramika - viena įdomiausių kūrybos sričių. Jau seniai įpratome joje ieškoti ir rasti visiems menams aktualių temų ir paveikumo. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad keramikams, kaip niekam kitam iš kūrėjų, tenka įveikti nemažą naudojamų medžiagų, technologijų pasipriešinimą. Patirtis, kuri įgyjama ne per vienerius metus, leidžia ją pajungti kūrybinių sumanymų  įkūnijimui.
Žvelgiant į bienalių retrospektyvą, labai įsimintini buvo 2010 metai- efektingas pirmosios ekspozicijos atidarymas, puikūs vertinimai. Pirmuoju  Pagrindinės profesoriaus Liudviko Strolio vardo premijos laureatu tapo dailininkas Egidijus Radvenskas, kurio darbas „Nesibaigiantis natiurmortas arba Vartotojo užrašai“ žavėjo ir vertinimo komisiją, ir žiūrovus. 2012 metų bienalės ekspoziciją specialiai išskirtoje erdvėje Egidijaus darbai puikiai papildė konkursinę parodą, kurios Pagrindinės premijos laureate tapo keramikė Laimutė Matijošaitytė- Martinkienė. Jos kompozicija „Raistas“ – didelės apimties darbas, įtraukiantis savo slėpiningumu, originalia atlikimo technika, yra pristatomas ir šioje parodoje. Laimėtas prizas suteikė autorei galimybę pristatyti žiūrovams įspūdingą savo kūrinių kolekciją. 2014 metai buvo sėkmingi dailininkei Danutei Jazgevičiūtei, kurios darbas „Šviesos generatorius“ pelnė žiuri simpatijas. Danutei, kaip ir kitiems laureatams, buvo suteikta galimybė atskiroje galerijos erdvėje eksponuoti savo įsimenančią kūrybos parodą.
2016 metų bienalės tema: Molis ir... Ir už viso gyvenimo nupelnus Lietuvos profesionaliajai keramikai, už originalią temos interpretaciją aukščiausią apdovanojimą pelnė profesorius Juozas Adomonis.
Pagaliau- 2018 metų laureatė Milena Pirštelienė,  visus nustebinusi labai originaliu kūriniu „Šeši kambariai“. Šis darbas žiuri sprendimu buvo pripažintas įtaigiausia menine bienalės temos „Indovizija“ interpretacija.
Šalia Pagrindinio prizo  laureatų parodoje rodomi ir kitų  svarbiomis premijomis apdovanotų dailininkių kūriniai. Tai- ne vienoje bienalėje aukštus žiuri įvertinimus pelnę keramikai Eglė Einikytė- Narkevičienė su savo keramine kompozicija „Handle with care“, Audrius Janušonis ( „Somnambulo sapnas arba kelionė aplink savo kambarį“), žinomos dailininkės  Konstancijos Dzimidavičienės  „Vandenyno dugnas“  ir 2018 metų laureatės Eglės Steponavičės trapi „Porcelianinė vizija“ pakerėjusi vertinimo komisijos narius.
 
Nuoširdžiai džiaugdamasis talentingų keramikų darbais, dėkoju už patikėtus parodai kūrinius, ir linkiu bienalių laureatams tolimesnio veržlaus kūrybinio skrydžio.
 
 
2010-2018 metų
Vilniaus keramikos meno bienalių
kuratorius dailininkas  Gvidas Raudonius

Keramikė Ona Rūta Tamuliūnienė jau 45-erius metus sieja savo veiklą su taikomąja daile, keramika. Yra daugelio pano, dekoratyvinių vazų bei kompozicijų autorė. Aktyviai dalyvauja taikomosios dailės parodose, simpoziumuose bei
visuomeniniame darbe. Yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Tai jau 7-oji keramikės Onos Tamuliūnienės kūrybinių
darbų personalinė paroda, kuri žymi jos gražų gyvenimo bei kūrybos jubiliejų ir atliepia brandų dailininkės kūrybos etapą.
Konceptualiose kompozicijose atsispindi amžinumo simbolika, žmogaus dvasinių ryšių paieškos.
Meno kūrinio sukūrimas nuo pirminės idėjos iki jos įgyvendinimo dailininkei visada buvo procesas ne tik savo procesiškumu, jis neretai įgaudavo ir antgamtiškumo, dieviškumo apraiškų. Meno kūriniai tapdavo išgyvenimų atspindžiais arba būsimų pranašais. Tai visada buvo didžiausias įkvėpimas. Todėl šį kartą dailininkės kūrybinė vizija orientuojasi į žmogų ir jo santykius bei ryšius su gamta („Šventa tyla“, „Miražas“, „Medis“ ), Dievu („Šviesa“) ir galiausiai - žmogumi („Saugus lopšys“). Parodos pavadinimas „Dieviška ir žmogiška“ atliepia ir pagrindinę parodos mintį - Dievo ir gamtos didybė kartu su žmogumi. Ieškoma jų tarpusavio ryšių, kurių pagrindinis - amžinumas. Parodoje eksponuojamose kompozicijose ir toliau išlaikomi Onos Rūtos Tamuliūnienės kūrybos bruožai - aiški architektonika, geometrinės formos, ryškios spalvos bei dekoras, pasitelkiamos papildomos medžiagos tokios, kaip stiklas bei metalas. Anot prof. Juozo Adamonio, jos „kieto“ kūrybinio braižo keramika - labai savita ir šiuolaikiška. Autorė vykusiai derina laisvas ir geometrines formas su aktyvia spalva bei dekoru, išradingai komponuoja molį su kitomis medžiagomis. Brandūs Onos Rūtos Tamuliūnienės kūriniai gražiai papildo lietuvių keramikos panoramą.